- šiuršti
- šiur̃šti, -ia, -ė intr. Š, NdŽ, KŽ; Rtr, Ser 1. Kp, Jž, Ut, Trgn, Ds siausti, triukšmauti: Vaikai šiur̃šia Slk. 2. subruzdus krutėti, lakstyti šen ir ten: Atšilo oras, pradėjo paukščiai ir gyvuliai šiur̃št Rk. Pavasarį varlės tik šiur̃šia, šiur̃šia po balas Km. ║ prk. meilintis, suktis: Tu jaunas da šiur̃št apie mergas Ds. | Jau jaunikliai gaidžiokai aplink vištas šiur̃šia Ds. 3. Sdk, Kp, Šl su įkarščiu, bėgiojant ką dirbti, ruoštis, triūsti, plušėti: Visi tik šiur̃šia, šiur̃šia apie stalą Užp. Senutė į lauko darbus nebeidavo – tik aplink namus šiuršė rš. Viena atskėlus apie pečių šiur̃šia, kita vėl Trgn. Šiuršia velnias terpu veselnykų net sušilęs: tai vienam koją pakiša, tai kitą stumteri BsPII208. ║ Kp bėgiojant, landžiojant ko ieškoti, kniausti: Šiur̃šia kaip kiaulė po pakampius Skp. 4. Ut kuždėti, tartis: Ko te jūs šiur̃šiat užpečky? Ds. | refl.: Ko čia šiur̃šiatės po sąsparas?! On. 5. šlamėti, šnarėti: Šiuršia vasario vėjo bučiuojami lotaus lapeliai Vaižg. 6. refl. Rk prk. šiauštis, pykti: Nešiur̃škias pryš kavalierių – paliksi senmergė Dr. \ šiuršti; atšiuršti; iššiuršti; pašiuršti; prašiuršti; sušiuršti
Dictionary of the Lithuanian Language.